Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) — tai Strasbūre dirbantis tarptautinis teismas, galintis nagrinėti asmenų, organizacijų ir įmonių, teigiančių, kad buvo pažeistos jų teisės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių konvencijoje, skundus.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra tarptautinė sutartis, kuria didelė dalis Europos valstybių susitarė užtikrinti tam tikras pagrindines žmogaus teises. Šios teisės yra išdėstytos pačioje Konvencijoje, taip pat ir ją papildančiuose protokoluose Nr. 1, 4, 6, 7, 12 ir 13.
Teismas taiko Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas. Jo uždavinys yra užtikrinti, kad valstybės gerbtų Konvencijoje įtvirtintas teises ir garantijas. Tai daroma nagrinėjant skundus (dar vadinamus „peticijomis“), kuriuos pateikia individualūs asmenys arba valstybės. Nustačius, kad valstybė pažeidė vieną ar kelias teises ar garantijas, Teismas priima sprendimą. Sprendimai yra privalomi: valstybės-atsakovės įsipareigojo jų laikytis.
Jūs neprivalote būti vienos iš valstybių, Europos Tarybos narių, pilietis. Pažeidimą, dėl kurio Jūs skundžiatės, turi būti padariusi viena iš valstybių, kurių jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje yra taikomos Konvencijos nuostatos. Peticiją galima paduoti tik dėl valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų ar neveikimo (pavyzdžiui, teismo ar vykdomosios valdžios institucijos). Teismas nenagrinėja skundų prieš privačius asmenis ar privačias įstaigas, kaip antai, komercines struktūras. Jūs tiesiogiai ir asmeniškai turite būti pažeidimo, dėl kurio skundžiatės, auka. Negalima pateikti bendro pobūdžio skundo apie įstatymą ar priemonę todėl, kad ji, pavyzdžiui, Jums atrodo neteisinga; negalima skųstis kitų žmonių vardu (nebent jie yra aiškiai įvardinti ir esate jų oficialus atstovas). Negalima skųstis dėl jokio kito, nei Europos žmogaus teisių konvencija, teisės dokumento nuostatų pažeidimo, pavyzdžiui, dėl Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ar Pagrindinių teisių chartijos.
Jūs privalote išnaudoti visas atitinkamos valstybės teisinės gynybos priemones, kuriomis būtų galima ištaisyti padėtį, dėl kurios yra skundžiamasi (paprastai tai reiškia kreipimąsi į atitinkamą teismą, po kurio, esant galimybei, seka apeliacija, ar net tolesnė apeliacija į aukštesnės instancijos teismą, kaip antai aukščiausiąjį teismą, jeigu toks yra). Nepakanka tik pasinaudoti šiomis teisinės gynybos priemonėmis. Taip pat Jums būtina pateikti ieškinį valstybės teismams Teismui pateikto skundo atžvilgiu (t.y., dėl Konvencijos pažeidimų, kurių auka, Jūsų manymu, Jūs tapote). Peticijai pateikti Jūs turite tik keturis mėnesius nuo galutinio vidaus teismo sprendimo (apskritai kalbant, aukščiausiojo teismo sprendimo) datos. Pareiškimo formuliaras bei visi reikalingi dokumentai ir informacija privalo būti Teismui išsiųsti prieš pasibaigiant keturių mėnesių laikotarpiui arba šio laikotarpio baigties dieną. Patikrinti, ar jame yra visa reikalinga informacija ir ar pridėti visi dokumentai.
Teismas negali nagrinėti bet kokių skundų. Jo kompetencijos ribos apibrėžtos priimtinumo kriterijų, išdėstytų Konvencijoje, kurie numato, kas, kada ir dėl ko gali pateikti skundą. Daugiau nei 90 proc. visų Teismo išnagrinėtų pareiškimų yra paskelbiami nepriimtinais. Tad turėtumėte pasitikrinti, ar Jūsų skundai atitinka priimtinumo kriterijus. Dėl detalesnės informacijos apie šiuos kriterijus prašom pasikonsultuoti su teisininku.
Jūsų byla bus nagrinėjama nemokamai. Jūs turėsite padengti tik išlaidas, susijusias su advokatų honorarais ar su bylos tyrimu ir susirašinėjimu. Teismas nepadeda sumokėti advokatui, kad jis parengtų Jūsų skundą. Bylos nagrinėjimo pradžioje nėra būtinybės turėti teisinį atstovą byloje, tačiau advokato dalyvavimas yra būtinas nuo to momento, kai apie bylą yra pranešama Vyriausybei.
Jeigu Teismas nustato, kad būta pažeidimo, jis gali paskirti Jums „teisingą atlyginimą“, pinigų sumą, kad atlygintų tam tikrą žalą. Be to, Teismas gali pareikalauti, kad valstybė-atsakovė atlygintų išlaidas, kurias Jūs patyrėte pateikdami savo skundą Teismui.