Praktinės instrukcijos
Prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones1
(Teismo reglamento 39-a taisyklė)
1 Praktinės instrukcijos, kurias Teismo pirmininkas išleido pagal Teismo reglamento 32 taisyklę 2003 m. kovo 5 d. ir kurios buvo pakeistos 2009 m. spalio 16 d., 2011 m. liepos 7 d., 2022 m. gegužės 3 d. ir 2024 m. kovo 28 d
I. Įžanga
Pagal Konvencijos sistemą, esant išimtinėms aplinkybėms ir neišvengiamos bei nepataisomos žalos grėsmei, Teismas pagal Teismo reglamento 39-ą taisyklę gali nurodyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones šalies ar bet kurio kito suinteresuoto asmens prašymu arba savo iniciatyva. Šios priemonės atlieka esminį vaidmenį užkertant kelią negrįžtamoms situacijoms, kurios trukdytų nacionaliniams teismams ir (arba) Teismui tinkamai išnagrinėti pagal Konvenciją pateiktus skundus ir, kai tinkama, užtikrinti, kad pareiškėjas galėtų praktiškai ir veiksmingai naudotis Konvencijos teisėmis, kuriomis remiasi.
Jeigu atsakovė Susitariančioji Šalis nevykdo laikinųjų apsaugos priemonių, tai kenkia Europos žmogaus teisių konvencijos 34 straipsnyje garantuojamos individualios peticijos teisės veiksmingumui ir valstybės pagal 1 straipsnį prisiimtam oficialiam įsipareigojimui garantuoti Konvencijoje įtvirtintas teises ir laisves. Nurodydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Teismas įgyvendina savo jurisdikciją, kad pagal 19 straipsnį užtikrintų, jog būtų laikomasi Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių pagal Konvenciją ir jos protokolus prisiimtų įsipareigojimų; pagal Konvencijos 32 straipsnį ši jurisdikcija apima visus klausimus, susijusius su jų aiškinimu ir taikymu (žr., inter alia, Mamatkulov and Askarov v. Turkey [GC], nos. 46827/99 ir 46951/99, §§ 128–29, ECHR 2005-I; Paladi v. Moldova [GC], no. 39806/05, §§ 84–106, 2009 m. kovo 10 d.; M.K. and Others v. Poland, nos. 40503/17 ir 2 kiti, §§ 229–38, 2020 m. liepos 23 d.; ir K.I. v. France, no. 5560/19, § 115, 2021 m. balandžio 15 d.). Todėl laikinosios apsaugos priemonės yra privalomos.
Teismo reglamento 39-os taisyklės tekstas buvo pakeistas 2024 m. vasario 23 d., siekiant dar aiškiau nustatyti aplinkybes, kuriomis gali būti nurodyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir reikalavimų slenkstį, taikomą prašant šias priemones taikyti ir jas taikant. Pakeitimu taip pat siekta taisyklės tekstą suderinti su nusistovėjusia Teismo jurisprudencija ir praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Šių peržiūrėtų Praktinių instrukcijų tikslas – pateikti išsamias gaires dėl materialinių ir procesinių Teismo laikinųjų apsaugos priemonių procedūros pagal Teismo reglamento 39-ą taisyklę aspektų, kad su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijęs procesas, išimtinės aplinkybės, kuriomis tokios priemonės gali būti taikomos, ir atvejai, kada jos gali būti persvarstomos, būtų aiškesni ir skaidresni. Jos skirtos (galimiems) pareiškėjams, jų atstovams, Susitariančiosioms Šalims ir apskritai suinteresuotiesiems subjektams.
II. Laikinųjų apsaugos priemonių procedūros taikymo sritis ir veikimo tvarka
A. Teismo reglamento 39-os taisyklės taikymo sritis
Kai Teismas nurodo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, o tai jis daro išimtinėmis aplinkybėmis, jis siekia apsaugoti nuo neišvengiamos ir nepataisomos žalos grėsmės. Todėl Teismas proceso šalims nurodo taikyti tokią priemonę tik tuomet, kai, įvertinęs visą turimą informaciją, mano, kad priemonė būtina šalių interesams arba tinkamai proceso eigai užtikrinti. Teismo nurodytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti reikalaujama, kad šalys susilaikytų nuo tam tikrų veiksmų, arba jomis šalys gali būti įpareigojamos imtis konkrečių priemonių.
Naujoje kodifikuotoje 39-os taisyklės redakcijoje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bylose, kuriose kyla „neišvengiama nepataisomos žalos Konvencijos saugomai teisei grėsmė“. „Nepataisoma žala Konvencijos saugomai teisei“ suprantama kaip tokia žala, kurios dėl jos pobūdžio nebūtų galima atitaisyti, grąžinti į ankstesnę padėtį ar tinkamai kompensuoti. Šiame kontekste „atkūrimas“ reiškia padėties, buvusios iki žalos padarymo, grąžinimą. Todėl Teismas nurodo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tada, kai, jų netaikant, kiltų grėsmė susidaryti situacijai, kurioje restitutio in integrum ir kitos žalos atlyginimo formos nebebūtų įmanomos, jeigu Teismas proceso pabaigoje nuspręstų, kad jos pagrįstos. Vadinasi, kad būtų taikoma 39-a taisyklė, bylos aplinkybės turi viršyti aukštą rimtumo slenkstį. Laikinosios apsaugos priemonės nurodomos tik esant prima facie įrodymų apie neišvengiamos ir nepataisomos žalos grėsmę, o ne vien dėl to, kad jų netaikant pareiškėjai patirtų sunkumų. Dėl vidaus teisinės gynybos priemonių išnaudojimo žr. toliau III.C dalį.
Taigi Teismas iš esmės nurodo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik išimtiniais atvejais ir tik griežtai įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes. Daugumoje tokių atvejų turimi įrodymai leidžia aiškiai pagrįsti teiginį dėl realios grėsmės gyvybei ir fizinei neliečiamybei, iš kurios kyla tikra didelės žalos rizika, galinti pažeisti pagrindines Konvencijos nuostatas.
B. Sprendimus pagal 39-os taisyklės procedūrą priimantys organai
Teismo įgaliojimus spręsti dėl prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones įgyvendina budintys teisėjai arba, kai tinkama, skyriaus pirmininkas, kolegija, Didžiosios kolegijos pirmininkas, Didžioji kolegija arba Teismo pirmininkas (39 taisyklės 2 dalis).
Budintys teisėjai yra teisėjai, pagal 8 taisyklės 1 ir 2 dalis išrinkti penkių skyrių pirmininkų pavaduotojais. Vadovaudamasis 39 taisyklės 5 dalimi, Teismo pirmininkas juos paskiria spręsti dėl prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nuo 2022 m. visi penki skyrių pirmininkų pavaduotojai eina budinčių teisėjų pareigas. Praktikoje budintys teisėjai nenagrinėja prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones prieš Susitariančiąją Šalį, nuo kurios atitinkamas teisėjas buvo išrinktas į Teismą arba kurios pilietis jis yra.
Pakeistoje 39-os taisyklės redakcijoje plenarinės sudėties Teismas nusprendė įtvirtinti specialų teisinį pagrindą, leidžiantį Teismo pirmininkui prireikus nurodyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Naujuose individualiuose pareiškimuose pateiktus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia nagrinėja budintys teisėjai, kuriems padeda specializuotas Teismo kanceliarijos padalinys. Budintys teisėjai gali perduoti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vienam iš kitų 39 taisyklės 2 dalyje išvardytų sprendimus priimančių organų, įskaitant kolegialius organus. Toks perdavimas galimas įvairiose situacijose; jis priklauso nuo prašymo pobūdžio, bylos, kurioje prašymas pateiktas, pobūdžio ir skubos laipsnio. Dėl tokio skubos laipsnio gali būti neįmanoma prašymo perduoti kolegialiam organui; tokiu atveju budintis teisėjas gali nuspręsti laikinai taikyti 39-ą taisyklę, be kita ko, tam, kad toks organas vėliau galėtų išnagrinėti prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Ar prašymą turi nagrinėti kolegialus organas, sprendžia pats Teismas.
Prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateiktus tarpvalstybinėse bylose, Didžiojoje kolegijoje nagrinėjamuose individualiuose pareiškimuose ir jau skyriams paskirtuose komunikuotuose individualiuose pareiškimuose, iš esmės nagrinėja Teismo pirmininkas, Didžiosios kolegijos pirmininkas arba skyrių pirmininkai. Galimybė perduoti prašymą kolegialiam organui išlieka ir tais atvejais, kai pirmiausia sprendimą turi priimti Teismo pirmininkas, Didžiosios kolegijos pirmininkas arba skyrių pirmininkai.
C. Sprendimų dėl prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo procesas
Po 2023 m. plenarinės sudėties Teismo atliktos sprendimų pagal 39-ą taisyklę priėmimo proceso peržiūros apie visus Teismo sprendimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių – neatsižvelgiant į sprendimo pobūdį (pavyzdžiui, ar priemonės taikomos, prašymas atmetamas, jo nagrinėjimas atidedamas, ar galiojanti priemonė panaikinama) – šalims pranešama sprendimu, kurį, pagal atvejį, pasirašo budintis teisėjas, skyriaus arba Didžiosios kolegijos pirmininkas arba Teismo pirmininkas. Sprendimuose sistemingai nurodomos teisėjų, priimančių sprendimus laikinųjų apsaugos priemonių procedūroje, pavardės.
Prie sprendimų pridedamas Teismo kanceliarijos raštas, kuriame pateikiama procedūrinė informacija ir šalims skirti nurodymai ar prašymai, jei tokių yra.
Apie Teismo sprendimus dėl prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjams pranešama per ECHR Rule 39 Site, faksu arba paštu.
Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, Teismas gali nurodyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki kito pranešimo, visą proceso Teisme laikotarpį arba ribotą laiką.
Ribotam laikotarpiui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui: kol pagal Teismo prašymą iš šalių gaunama reikšminga informacija; kad nacionaliniai teismai vykstančiame procese galėtų išsamiai įvertinti klausimą, dėl kurio pateiktas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę; kai manoma, kad prašymą turėtų nagrinėti kolegialus organas, o posėdžiui surengti reikia daugiau laiko; arba kai budintis teisėjas mano, kad prieš priimant sprendimą reikia daugiau laiko.
Teismui paprašius papildomos informacijos, abi šalys pagal Teismo reglamento 54 taisyklės 2 dalies a punktą raginamos per nustatytą terminą pateikti reikiamą informaciją. Šio termino trukmė priklauso nuo bylos aplinkybių ir prašymo skubumo. Tokiais atvejais, gavęs šalių informaciją, Teismas gali nuspręsti pratęsti, nepratęsti arba panaikinti bet kurią taikomą laikinąją apsaugos priemonę.
Teismas taip pat gali nuspręsti atidėti prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą ir paprašyti šalių pateikti informacijos, jeigu skubos laipsnis tai leidžia: taip gali būti tais atvejais, kai informacijos, kurią pareiškėjai galėjo pateikti Teismui, nepakanka prašymui išnagrinėti ir kai prieš priimant bet kokį sprendimą galima paprašyti atsakovės Susitariančiosios Šalies pateikti informacijos.
Atidėjus prašymo nagrinėjimą, atsakovė Susitariančioji Šalis arba abi šalys pagal 54 taisyklės 2 dalies a punktą raginamos per nustatytą terminą pateikti reikiamą informaciją. Šio termino trukmė priklauso nuo bylos aplinkybių ir prašymo skubos laipsnio. Gavęs šalių informaciją, Teismas gali dar kartą atidėti prašymo nagrinėjimą ir užduoti šalims papildomų klausimų arba priimti sprendimą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas taip pat gali nuspręsti pagal Teismo reglamento 39 taisyklės 3 dalį informuoti Ministrų Komitetą apie laikinąją apsaugos priemonę, jeigu dėl jos nusprendęs teisminis organas mano, kad toks pranešimas yra pagrįstas. Tokiomis aplinkybėmis apie tai informuojamos šalys.
Kai teigiama, kad atsakovė Susitariančioji Šalis nevykdė laikinosios apsaugos priemonės, ir Teismas nusprendžia pranešti atsakovei Susitariančiajai Šaliai apie pareiškimą ar jo dalį, Ministrų Komitetui taip pat gali būti pranešta apie bet kurį klausimą, susijusį su pareigų pagal Konvencijos 34 straipsnį vykdymu.
Abi šalys privalo visapusiškai bendradarbiauti procese ir visų pirma imtis tokių joms prieinamų veiksmų, kuriuos Teismas laiko būtinais tinkamam teisingumo vykdymui (žr. 44A taisyklę). Pareiškėjams tai reiškia pareigą pasirūpinti, kad prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų pateikti laiku ir kad juose būtų visa būtina informacija bei dokumentai (žr. toliau 32–37 punktus). Labai svarbu, kad pareiškėjai nedelstų pateikti prašymo vien tam, kad dirbtinai padidintų skubos laipsnį. Toks delsimas gali neigiamai paveikti pareiškėjų teises ir interesus bei Teismo gebėjimą veiksmingai nagrinėti prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl Susitariančiųjų Šalių pažymėtina, kad daugeliu, nors ne visais, atvejų skubos laipsnis gali priklausyti nuo jų veiksmų. Teismas pabrėžia, kad Susitariančiosios Šalys visada gali iš anksto informuoti Teismą, kai mano, jog netrukus gali būti pateiktas prašymas pagal 39 taisyklę, ir kartu pateikti visą reikšmingą informaciją.
Kaip paaiškinta 13 punkte, apie Teismo sprendimus dėl prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones šalims pranešama sprendimu, kurį pasirašo jį priėmęs teisminis organas. To teisminio organo nuožiūra gali būti pateikti papildomi sprendimo motyvai.
Sprendimai dėl prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones neskundžiami.
Tačiau atsakovė Susitariančioji Šalis gali prašyti Teismo persvarstyti sprendimą nurodyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu mano, kad priemonės nebėra būtinos, arba turi informacijos, kuri tuo metu nebuvo prieinama arba nebuvo laiku pateikta Teismui. Tokiems prašymams pateikti terminas nenustatytas. Gavus prašymą persvarstyti sprendimą, kitos šalies gali būti paprašyta per nustatytą terminą pateikti pastabas. Tuomet Teismas išnagrinėja šalių pateiktą medžiagą ir, remdamasis atnaujinta bei reikšminga faktine ir teisine informacija, priima sprendimą dėl prašymo persvarstyti.
Pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjai gali pateikti naują prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu pradinis prašymas nebuvo patenkintas.
Pagal 39 taisyklę taikoma priemonė gali būti bet kada panaikinta Teismo sprendimu. Visų pirma, kadangi nurodymas pagal 39 taisyklę yra susijęs su procesu Teisme, priemonė bus panaikinta, jeigu pareiškimas nebus palaikomas.
Kai yra pagrindas, Teismas gali nuspręsti paskelbti pareiškimą nepriimtinu tuo pat metu, kai atmeta prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Pagal Teismo bylų prioritetų politiką pareiškimai, kuriuose buvo nurodyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priskiriami „skubių pareiškimų“ kategorijai (I kategorija). Todėl jiems teikiama pirmenybė prieš kitų kategorijų pareiškimus; jie nagrinėjami ir išsprendžiami kaip įmanoma greičiau (taip pat žr. Teismo prioritetų politiką).
III. Praktinė informacija dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjami individualiai, rašytinės procedūros tvarka, ir jiems teikiama pirmenybė. Vadovaujantis Teismo praktika, prašymai, kurie akivaizdžiai nepatenka į 39 taisyklės taikymo sritį, išankstiniai prašymai ir neišsamūs arba nepagrįsti prašymai paprastai nepateikiami teisėjui sprendimui priimti ir yra atmetami. Pareiškėjai arba jų atstovai, pateikiantys prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę pagal Teismo reglamento 39 taisyklę, turėtų laikytis toliau nurodytų reikalavimų2.
2 Labai svarbu pateikti išsamius kontaktinius duomenis.
A. Reikalaujama informacija ir dokumentai
Prašymai, jei įmanoma, turėtų būti parengti viena iš Aukštųjų Susitariančiųjų Šalių oficialiųjų kalbų ir pateikti per ECHR Rule 39 Site, faksu arba paštu. Teismas nenagrinės prašymų, atsiųstų elektroniniu paštu.
Juose turi būti pateikiama ši informacija:
• Pareiškėjo vardas(-ai)
• Pareiškėjo pavardė
• Dabartinis pareiškėjo adresas arba sulaikymo vieta
• Gimimo data
• Pilietybė
• Jeigu yra keli pareiškėjai, kiekvieno pareiškėjo vardas(-ai), pavardė, dabartinis adresas, gimimo data ir pilietybė
• Atstovo, jei toks yra, vardas(-ai), pavardė, adresas ir ryšys / santykis / pareigos
• Valstybė(-s), kurios(-ių) atžvilgiu teikiamas prašymas
Kartu su prašymu taip pat turi būti pateikta toliau nurodyta informacija ir dokumentai.
A. Prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindai:
1. Išsamus dabartinės padėties aprašymas;
2. Nurodomos neišvengiamos ir nepataisomos žalos grėsmės pobūdis;
3. Visų susijusių dokumentų (naujausių medicininių pažymų, nuotraukų, dokumentų, įrodančių pareiškėjo pažeidžiamumą, spaudos straipsnių ar pranešimų apie pareiškėjo padėtį ir t. t.) kopijos;
4. Išsiuntimo / išsiuntimo iš šalies / ekstradicijos atvejais:
a. Išsamios išvykimo iš kilmės valstybės / paskirties valstybės priežastys;
b. Priežastys, dėl kurių bijoma grįžti į kilmės valstybę / paskirties valstybę;
c. Informacija apie atvykimo į Susitariančiąją Šalį datą ir aplinkybes;
d. Paskirties valstybė;
e. Numatomo išsiuntimo / išsiuntimo iš šalies / ekstradicijos data;
f. Visų susijusių dokumentų (dokumentų apie paskelbtą asmens paiešką, arešto orderių, apkaltinamųjų nuosprendžių, spaudos straipsnių ar pranešimų apie pareiškėją, ataskaitų apie valstybes ir t. t.) kopijos.
B. Informacija apie vidaus procesą Susitariančiojoje Šalyje:
1. Informacija apie vidaus procesą, įskaitant teismo sprendimų ir apeliacinių skundų datas bei turinį;
2. Visa kita reikšminga informacija apie procesą vidaus institucijose;
3. Visų susijusių dokumentų (nacionalinių institucijų sprendimų, teismų sprendimų, nacionalinėms institucijoms ir teismams pateiktų prašymų ir t. t.) kopijos;
4. Išsiuntimo / išsiuntimo iš šalies / ekstradicijos atvejais:
a. Informacija apie prieglobsčio procedūras, jei tokių buvo;
b. Informacija apie išsiuntimo procedūras;
c. Visų susijusių dokumentų kopijos.
C. Konvencijos straipsniai, kuriais remiamasi.
D. Tinkamai užpildytas įgaliojimas, jei prašymą pateikia atstovas. Įgaliojimą galima išsiųsti netrukus po prašymo pateikimo. Prašymams taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalingas pareiškėjų sutikimas.
E. Teismo registracijos numeris, jei tokį jau turite dėl šio prašymo.
F. Visa kita informacija ir dokumentai, kuriuos laikote būtinais.
Nepateikus pirmiau nurodytos informacijos ir dokumentų, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti pripažintas nepagrįstu arba neišsamiu.
Vien nuorodos į kituose dokumentuose arba vidaus procese išdėstytus argumentus nepakanka. Pirmiau nurodyta informacija ir dokumentai turi būti pridėti prie kiekvieno prašymo.
Teismas nebūtinai susisieks su pareiškėjais, kurių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra neišsamus.
B. Prašymų pateikimas laiku
Prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones paprastai turėtų būti siunčiami kuo greičiau po galutinio vidaus sprendimo priėmimo, kad Teismas ir jo kanceliarija turėtų pakankamai laiko klausimui išnagrinėti. Išsiuntimo arba ekstradicijos bylose Teismas gali nepajėgti išnagrinėti prašymų, gautų likus mažiau nei vienai darbo dienai iki numatyto išsiuntimo laiko3.
Jeigu galutinis vidaus sprendimas turi būti priimtas netrukus ir kyla nedelsiamo vykdymo rizika, ypač išsiuntimo ar ekstradicijos bylose, pareiškėjai ir jų atstovai turėtų pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nelaukdami šio sprendimo, aiškiai nurodydami datą, kada jis bus priimtas, ir tai, kad prašymas teikiamas su sąlyga, jog galutinis vidaus sprendimas bus neigiamas.
3 Valstybinių ir kitų švenčių, kuriomis Teismo kanceliarija nedirba, sąrašą galima rasti Teismo interneto svetainėje: www.echr.coe.int/contact.
C. Vidaus teisinės gynybos priemonės, turinčios stabdomąjį poveikį
Teismas nenagrinėja nacionalinių teismų sprendimų apeliacine tvarka, todėl pareiškėjai išsiuntimo arba ekstradicijos bylose, prieš kreipdamiesi į Teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turėtų pasinaudoti vidaus teisinės gynybos priemonėmis, galinčiomis sustabdyti išsiuntimą. Jeigu pareiškėjas vis dar gali pasinaudoti vidaus teisinės gynybos priemonėmis, turinčiomis stabdomąjį poveikį, Teismas netaikys 39 taisyklės išsiuntimui sustabdyti.
D. Asmens išsiuntimas į Susitariančiąją Šalį
Kai asmuo, kurio prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę buvo atmestas, yra išsiunčiamas į kitą Susitariančiąją Šalį, jis prireikus gali pateikti naują prašymą tos valstybės atžvilgiu pagal Teismo reglamento 39 taisyklę arba pareiškimą pagal Konvencijos 34 straipsnį.
E. Tolesni veiksmai pateikus prašymus
Pateikus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas arba jo atstovas privalo imtis tolesnių veiksmų dėl šio prašymo ir atsakyti į Teismo kanceliarijos korespondenciją.
Pareiškėjas turėtų rūpestingai susirašinėti su Teismo kanceliarija. Labai svarbu, kad Teismas būtų nedelsiant informuotas apie bet kokį pareiškėjo administracinio statuso ar kitų aplinkybių pasikeitimą (pavyzdžiui, jei pareiškėjui suteikiamas leidimas gyventi šalyje, jis grįžta į kilmės šalį ar kitaip pakeičia adresą, jei pasikeičia išsiuntimo data ir laikas arba jei priimamas naujas teismo sprendimas ar įvyksta kitas su pareiškėjo prašymu susijęs pokytis).
Jeigu priemonė buvo pritaikyta, pareiškėjas arba jo atstovas turi reguliariai ir nedelsdamas informuoti Teismą apie bet kokio nebaigto vidaus proceso eigą. To nepadarius, byla gali būti išbraukta iš Teisme nagrinėjamų bylų sąrašo.
Jeigu atsisakyta taikyti priemonę, pareiškėjas arba jo atstovas turėtų informuoti Teismą, ar pageidauja, kad pareiškimas būtų toliau nagrinėjamas. Pareiškėjo atstovas taip pat privalo savo iniciatyva nedelsdamas informuoti Teismą apie bet kokį galimą ryšio su pareiškėju praradimą.
Jeigu prašymas buvo pateiktas per ECHR Rule 39 Site ir, pranešus apie sprendimą pareiškėjui arba jo atstovui, svetainėje buvo uždarytas, tolesnė korespondencija Teismui turėtų būti siunčiama faksu arba paštu. Tiesiogiai teisėjui, skyriaus pirmininkui, Teismo pirmininkui ar Teismo kanceliarijos darbuotojui elektroniniu paštu adresuota korespondencija nebus nagrinėjama.